Vyksta gramatikos pamoka. Mokytoja prie lentos iškviečia Rūtelę ir sako: - Parašyk sakinį su žodžiais "mergaitė" ir "miškas". Rūtelė paraso: "Mergaitė išejo iš miško". - Gerai, Rūtele, sėskis, o tu, Petriuk, perdaryk tą sakinį į neigiamą. Petriukas pataiso: "Ne mergaitė išėjo iš miško". - Ne, Petriuk, negerai, reikia ištaisyti - sako mokytoja. - Panele mokytoja, šito jau neištaisysi - šitai jau visam gyvenimui...
Po mirties amerikietis ir rusas patenka į pragara. Velnias jų klausia: - Į kurį pragarą eisite: į rusišką ar į amerikietišką? - O koks skirtumas? - Amerikietiškame reikia kasdien suvalgyti kibirą mėšlo, o rusiškame - du. Amerikietis pasirinko amerikietišką. Rusas galvoja: "visą gyvenimą Rusijoje pragyvenau, tai ką čia jau bepakeisi?" Po metų susitinka. Rusas klausia: - Na, kaip ten jūsų pragare? - Puikumėlis. Iš ryto suvalgei kibirą mėšlo ir visą dieną laisvas. O jūsiškiame? - Ai, kaip visada: tai mėšlo neatvežė, tai kibirų visiems neužtenka.
Gyveno kartą senelis ir senelė, ir neturėjo jie vaikų. O gaila, kad neturėjo. Bet toks jau gyvenimas. Nereikėjo, seneli, tau malkų kapot 24/7. Va taip VA! ŽINOSI, TU, SENAS KRIENE! TAIP TAU IR REIKIA.
Atsiprašau, čia taip neturėjo būti. Dar kartą atsiprašau. Nu, žodžiu, grįžkime prie istorijos. Žodžiu, sėdi senelis su senele prie pečiaus ir žiūri, kaip dega malkos. Susinervino senelis, kad jo priskaldytas malkas degina, ir išvarė bobutę malkų skaldyt. O ta ir pasiklydo miške, nes neturėjo kompaso. Tfu, ką čia sakau, ne kompaso, o nemokėjo babania atskirt šiaurės nuo pietų pagal medžių žieves. Nu ką, senelė ne iš kelmo spirta, pasispjaudė delnus, užsimojo kirvuku ir pradėjo sau proskyną kapot. Ėjo ėjo bobulė kaip kombainas per rugius - krito šimtamečiai ąžuolai su visais paukščių lizdais, krito drebulės, krito pušys, krito ir berželiai svyruonėliai. Nepagailėjo senutė ir jauno pušynėlio, nei apkerpėjusio eglyno. Viską iškapojo. Ir gavo nemažą baudą už ganėtinai apgadintą miško teritoriją. Tai va, žmonės, artėjame prie istorijos pabaigos ir tuoj pat išgirsite jos moralą. O gal ir neišgirsit. Ką aš jum čia, koks korespindentas? Kodėl aš turiu čia kažkam rašyt kažkokias istorijas? Čia jums ponai ne komunizmas, veltui nei kiaulė kiaulei musių nenubaidys. Taip kad nenumirsit jeigu ir nebus moralo.
Jėzus (tas pats, kuris Kristus) žaidžia golfą. Trenkia per kamuoliuką, tas nulekia gerokai per toli - ant kelio. Ten, vos nukritusį, jį užkabina sunkvežimis, kamuoliukas nuskrieja į mišką ir pataiko zuikiui į užpakalį. Zuikis, apimtas panikos, ima lakstyti, kaip akis išdegęs. Išlekia į pievutę, o ten jį pastebi erelis. Erelis, kaip akmuo nuoskrieja prie zuikio, sugriebia jį ir, pakilęs, ima nešti zuikutį į savo lizdą. Tuo tarpu erelį pastebi kažkoks medžiotojas, kuris iššauna. Pataiko į erelį, erelis krenta į vieną pusę, zuikis į kitą, o kamuoliukas - link golfo aikštelės. Ir, žinoma, pataiko tiesiai į golfo skylutę. Jėzus pakelia akis į dangų ir taria: - Tėti... Ar tu leisi man nors kartą normaliai pažaisti?
Suima už kažkokį nusikaltimą vyruką. Ir, žinoma, sako jam: - Viskas ką jūs pasakysite, gali būti panaudota prieš jus. - Nuoga moteris, - sako vyrukas? - Ką "nuoga moteris"? - Panaudokite prieš mane nuogą moterį.