Iš kalėjimo pabėgo kalinys. Jį greitai sučiupo ir grąžino. Kitą dieną jį nuvedė pas kalėjimo viršininką, o tas ėmė klausinėti: - Petraiti, ar galėtum pasakyti, kodėl pabėgai? Ar buvo kažkokia rimta priežastis? - Na... Matote... Tiesiog aš užsinorėjau vesti... Labai sunku gyventi be moters... - Hmmm... Petraiti... Tu labai keistai supranti laisvę...
Vienas asilas apsimetė liūtu. Užsimetė ant savęs liūto kailį ir ėmė išdidžiai vaikščioti. Iš tolo jis ėmė kelti baimę, net privertė bėgti avių bandą. Bet papūtė stiprus vėjas, kailis nukrito ir apgavystė išaiškėjo. Žvėrys užpuolė asilą ir sumušė. Pakelkime bokalus už tai, kad nebūtume nei liūtais, nei asilais, o išliktume patys savimi.
Eilė prie stomatologo kabineto. Visi sau tvarkingai laukia. Staiga iš kabineto pasigirsta veriantis klyksmas, dūžtantys daiktai, vienu žodžiu, visiškas chaosas. Po 10 minučių išeina žmogelis visa kruvina burna. Sekantis eilėje pakraupęs klausia: -Tai ką, taip skaudėjo? -Matyt, kad skaudėjo,- atsakė žmogelis, išspjovęs pusę piršto...