Eina rusas ir lietuvis per dykumą. Žiūri – džino lempa. Pabarškina į ją, išlenda pats džinas ir sako: – Išpildysiu jums po norą. Žinoma, rusas nori daug daug pinigų, o lietuvis – daug daug lašinių. Eina rusas pilnom kišenėm pinigų, o lietuvis kemša ir kemša tuos lašinius ir siūlo rusui: – Padarom turgų. Rusas sutiko. Papjaustė lietuvis plonom riekelėm lašinius ir laukia pirkėjų. Prieina rusas ir klausia: – Kiek kainuoja viena riekelė? – 6000 euru, – atsako lietuvis. – Taip brangiai? – rusas nori derėtis. Lietuvis: – Pavaikščiok po turgų, gal rasi pigiau.
Siunčia tėvai iš kaimo į miestą savo sūnui telegramą: "Atsakyk greičiau, kaip sekėsi egzaminus laikyti.". Sūnus atrašo: "Viskas labai gerai, profesoriai sužavėti ir prašo rudenį pakartoti".
Mažasis Petriukas atbėga pas tėtį: - Tėti, sakyk, ar tu turi gerą regimąją atmintį? - Taip, o ką? - Tiesiog aš sudaužiau veidrodį, prieš kurį tu visada skutiesi..
Prieina medžiotojas prie olos ir šaukia žvėrį. Išlindo lokys. Na, anas greit nusitaikė - šauna. "Zamiačka", vėl užsitaiso, vėl šauna, ir vėl ginklas paveda. Nu, ką lokys, pasikrapšto iltį: - Arba aš tave į užpakalį padarau, arba suvalgau - rinkis. Nu ką, gyvybė už viską brangesnė - daryk jau. Grįžta nusiminęs žmogelis, keršto planą rezga(bl**, viskas, šakės meškinui). Prie pat namų išbando vėl savo karabiną - veikia... VEIKIA. Nu..bl**... kapec jam, ir kiek kojos beneša vėl prie urvo. Kiek gerklė tempia surinka, išlenda lokys, tas nusitaiko, šauna. Bl**... ginklas vėl užsikerta. Nu, ką lokys ir vėl leidžia rinktis - į subinę ar į skrandį. Ir vėl noras gyventi nugali. Nu jau visai sugniuždytas medžiotojas grįžta namo. Ir, ką, bl**..., žiū - kišenėje granatą užčiuopia, citrinukę. Nu, tvoju... galvoja, išnešiu visą urvą k čiortovoi babuški. Pribėga prie urvo, ištraukia žiedą ir meta į urvą. 1,2,3,4,...60 sek. nieko. Po kiek laiko išlenda lokys, pametinėdamas granatą rankoje: - Nu tu bl**, piderastas, ar ką?