Vaikų darželis. Šventinio vaidinimo tėveliams repeticija. Vaikai vaidina daržoves. - Aš pomidoras, - sako Marytė. - Aš bulvė, - sako Antanukas. - Aš morka, - sako Eglutė. - Aš dolbajobas, - sako Petriukas. - Ne, Petriuk, tu baklažanas, - pataiso mokytoja. Vaikai bando iš naujo. - Aš pomidoras, - sako Marytė. - Aš bulvė, - sako Antanukas. - Aš morka, - sako Eglutė. - Aš dolbajobas, - sako Petriukas. - Ne, Petriuk, tu baklažanas, - vėl pataiso mokytoja. Vaikai bando dar kartą. - Aš pomidoras, - sako Marytė. - Aš bulvė, - sako Antanukas. - Aš baklažanas, - sako Petriukas. - Ne, Petriuk, tu dolbajobas, dabar morkos eilė.
- Daktare, aš miegodamas knarkiu. - Garsiai knarkiate? - Labai garsiai. - Jūsų žmona dėl to pyksta? - Ne, aš nevedęs. - Miegate vienas? - Taip. - Tai kokios problemos? - Matote, mane jau iš penktos darbovietės atleido...
Piktasis tarybinis berniukas Vovočka. Jau naujaisiais laikais. Mokykloje. Mokytoja klausinėja: - Vaikai, ar galvojote, kuo tapsite, kai suaugsite? Kur mokysitės? Kokią specialybę įgysite? - Aš tapsiu gydytoja, - pakelia ranką Marytė. - Gydysiu žmones, kad visi būtų sveiki ir laimingi, niekada nesirgtų... - O aš tapsiu inžinieriumi, - sako Petriukas, - nes inžinieriai kuria naują techniką, kompiuterius, jų dėka gyventi lengviau. - O aš ant jūsų visų dėjau, - sako Vovočka. - Dėjau ant mokesčių, dėjau ant prezidento, dėjau ant kariuomenės. Ir ateityje dar labiau dėsiu. Todėl tapsiu kunigu.
Senas viengungis ryte eina į tualetą, pasiėmęs laikraščius ir cigarą. Laikraščiai perskaityti, cigaras surūkytas, o rezultato nėra. Spjovė ir išėjo į darbą. Vakare vėl į tualetą. Sėdi valandą kitą, nieko neišeina. - Reikėtų pavalgyti, o tai paskutinį gyvenimo malonumą prarasiu.