Novaruskis su savo šešišimtiniu mersu nuvažiuoja apsipirkti. Po kelių minučių grįžęs, randa vietoje merso seną zapuką su priklijuotu lapeliu: "Aš buvau priverstas nuvaryti jūsų mašiną. Jei netikite, pabandykite pavažinėti su manąja!".
Psichiatrinės ligoninės gydytojas pro langą pastebėjo bepročius, kurie kažkodėl šliaužiojo po kiemą. Pasiuntė pas juos sanitarą, kad išsiaiškintų, ko gi tie psichai taip šliaužioja. Po poros valandų sanitaras sugrįžta visas purvinas ir sako: - Ten vienas psichas nubrėžė ant asfalto liniją ir siųlo visiems po 1000 litų, susalyga, kad prašliauš po ta linija. - O kodėl jūs tos purvinas, jūs ką, irgi šliaužiojot? - O ką, 1000 litų ne pinigai?!!!
Prasidėjo karas, eina visi žvėrys liūdnai į mūšį. O vilkas nenori ir vis mąsto, kaip čia susimuliuot. Sutinka zuikį - tas linksmas: - Ko toks laimingas? - klausia pilkasis. - Prievolės išvengiau, - atsako zuikis. - O tai kaip? - domisi - Išsikastravau, - sako žvairys. Na, vilkas susimąstė: „Kastruotis - tai beveik šakės, ale kare žūti - tai šakės visai!“ Nuėjo ir išsikastravo. Laukimo punkte išvada aiški - karui netinkamas. - Tai kodėl gi? - vis tiek klausia išsišiepęs vilkas. - Plokščiapadis esate...
Blondinė skundžiasi: - Siaubas, kiek pinigų cigaretėms išleidžiu... Aš kasdien surūkau po pakelį, tai per mėnesį 150 litų išeina... Tiesa, aš brangias rūkau, net sveikatos sąskaita taupyti negalima...
Mergytė atbėga pas tėvą, nešina katinu: - Tėte, tėte, o aš jau žinau, kam pas katiną šitie du rutuliukai. - Nu? - išsižioja tėtis. - Ogi miaukimui, žiūrėk! - ir paspaudžia rutuliukus.