Baro lankytojas užsisako 5 taureles degtinės. Barmenas atneša, klientas išgeria. Praeina kažkiek laiko, klientas užsisako 4 stikliukus... Paskui - vėl, bet jau 3. Paskui 2... Galų gale žsisako 1 stikliuką. Barmenas atneša. Klientas išgeria. Ir tada taria: - Nieko nesuprantu... Kuo mažiau geriu, tuo labiau girtėju...
Petras baigia tarnybą kariuomenėje. Išleidimo proga žmona atvažiuoja jo pasitikti tiesiai į dalinį. Aišku, kad nešvaistyti laiko, jie iškart nubėgo į viešbutį, išsinuomojo kambarį ir ėmė mylėtis... Ryte kažkoks kitas viešbučio klientas pataikė ne į savo numerį ir pabandė rakinti duris. Kareivėlis iškart atsibudu ir šoko iš lovos: - Oi, greit kelkis, tavo vyras parvažiavo! Žmona per miegus tik suniurnėjo: - Nesijaudink, jis kariuomenėje...
Sedi žvejys prie eketės, bando suviliot žuvį. O šaltis nežmoniškas spaudžia. Pro šalį eina kiti du likimo broliai. -Ei klausyk, ko tu be kepurės sėdi, toks šaltis, sušalsi juk! -Da nu nafik, vakar su kepure sėdėjau tai neišgirdau kai išgert kvietė
Nuėjo Petka su Čiapajevu į spektaklį "Aladino lempa". Per pertrauką nuėjo į barą, prisivalgė, prisigėrė.. Per antrą dalį Petka šikt užsinorėjo.. Čiapajevas sako: -Pakentėk, į spektaklį atėjai, o ne į tualetą. Palaukė Petka kiek laiko, mato kad neišlaikys ir bėga tualeto ieškot.. Išbėga į koridorių, žvilgt į vieną kambariuką - žmonės persirenginėja... Žvilgt į kitą - ten tas pats... Staiga pajuto kad jau neišlaikys, įšoko per pirmas pasitaikiusias duris, ir prišiko į kažkokį vazoną... Grįžta Petka atgal į savo ložę, o visa salė žvengia, raitosi ant grindų. Čiapajevas pro ašaras, žvengdamas sako Petkai: -Nu Petka, nu tu duodi... Kada tu nuogu užpakaliu į sceną išėjai, niekas nesijuokė... Kada tu į Aladino lempą kakojai - niekas nesijuokė. Bet kada iš Aladino lempos išlindo aktorius ir pasakė "..Dėjau aš ant tokio scenarijaus", čia jau niekas neišlaikė...
Gydytojas, peržiūrėdamas ligos istoriją, sako moteriškei: -Jūsų vyras visiškai sveikas. Tai patvirtina tyrimai bei rentgeno nuotraukos. -O ar galima būtų gydytojau, tik tam kad aš bučiau visiškai rami, padaryti jam skrodimą?
Numiršta novarusas, atsiduria prie rojaus vartų. Žinoma, susiduria su šventu Petru. Tas ima klausinėti: - Ar per savo gyvenimą daug padarei gerų darbų? - Mmm.. Ėėėė.. Tipo.. Nežinau... - Ar esi nors kartą davęs išmaldos vargšams? - Mmm... Tipo... Vieną kartą bomžui batoną daviau... Natūroje... - O ką dar gero esi padaręs? - Mmm... Ėėė... Natūroje, gi bažnyčiai kartą 100 baksų daviau. Grynai konkrečiai. Šventas Petras, pasisuka į rojaus pusę ir sušunka: - Ei, angelai, duokit tam novarusui 100 dolerių ir "batoną"! Ir meskit jį velniop!