Mažas vėžliukas kabarojasi į medį. Sunkiai jam sekasi, bet šiaip taip užlipo iki pirmos šakos. Tada šoka žemyn ir bando skristi. Nukrenta ant žemės, apsidaužo visas. Bet ir vėl ryžtingai lipa į medį. Ir procedūra kartojasi iš pradžių. Ant gretimo medžio šakos tupi du paukščiai stebi vėžliuko pastangas ir kalbasi: -Žinai, gal pasakykime jam, kad jis įsūnytas
Į komandiruotę išvykusiam vyrui viešbutyje tenka kambarys, kurio kitas gyventojas - moteris. Sugulus miegoti moteris nerimsta: - Man karšta ! Vyriškis atsikelia ir atidaro langą. - Man šalta, pasipiktinusi nenuovokumu taria moteris. Vyriškis keliasi uždaryti langą. Moteris numeta nuo savęs patalą ir koketiškai taria: - O argi tu negali su manimi kaip namie su žmona? - Galiu. Kelkis ir uždaryk langą pati, karve !
Laukia mergaitė kalėdų senelio - apsivilko naują suknelę, užsirišo kaspinėlį, išmoko eilėraštuką... Laukia, nekantrauja, vieną valandą, kitą. Ir staiga skambutis. Mergaitė kad bėga prie durų, užkliūva už kažko, griūva, suplėšo suknelę, pameta kaspinėlį, pamiršta eilėraštuką... O už durų - senelis stovi. Mergaitė visa tokia visa susijaudinusi, ir sako: -Seneli, supranti, aš taip tavęs laukiau, taip laukiau, apsivilkau naują suknelę, užsirišau kaspinėlį, išmokau eilėraštuką. Ir taip skubėjau atidaryti tau duris, kad griuvau, susiplėšiau suknelę, išsipynė kaspinėlis, užmiršau eilėraštuką... O senelis: -O, tai šū.das...
Dvi moterys kalbasi: - Mano vyras tai nutarė eruditu tapti. Dabar, net jei naktį pažadini, į bet kokį klausimą atsako. - O maniškis tai boksininku nutarė tapti. Vos pažadini - iš karto vožia per dantis.
Kalbasi trise prie alaus bokalo, apie žmonas, kokios pas ką yra: - Žinot, mano žmona - tikras angelas... - O mano - tai plepi sena boba... - O mano tai tikrų tikriausia kekšė, negaliu tiesiog... - O tai ką, vyrus į namus vedžiojasi? - Jo, prie durų nuolat eilė stovi! - O tau neduoda? - Ne, man duoda, ir be eilės... - Tai gal mestum tu ją! - Ką? Mesti ir į eilę stot?
- Oficiante, kodėl vazoje plastmasinės gėlės? Toks restoranas, kaip jūsų, galėtų nusipirkti ir tikrų gėlių! - Matote, mes anksčiau visada statydavome tikras gėles, tačiau, nuo tada, kai mūsų restoranas tapo vegetarišku, nustojome tai daryti. - Kodėl? - Na, tiesiog lankytojai galvoja, kad tai - užkandžiai...
Grįžta tėvas namo ir mato: duktė išsipakavusi vibratorių, žiūrinėja, kur čia bateriją įkišti. - Dukra! Ką darai? - O kaip man elgtis, tėti? Pats žinai, kad manęs niekas neima... Kitą vakarą grįžta duktė ir mato: tėvas virtuvėje ant stalo pasidėjęs vibratorių ir degtinės butelį. - Tėti! Kas čia dabar?! - Tai va, su ženteliu geriu..