Ateina žmogelis į laidojimo namus ir klausia: - Koks pas jus pigiausias karstas? - 200 litų, iš pušies.- siūlo darbuotojas. - O pigesnių neturit? - Na, yra už 100 litų. Presuotų drožlių... - Mmm... gal dar pigesnių... - Tai ką tamsta laidoti susiruošei??? - Uošvienę. - Ko iškart nesakei?! Vežk pas mus, mes prie jos rankenėles prisuksim.
Varosi miestu du žmogėdros: tėvas su sūnumi. Pats pietų metas, valgyti norisi baisiaiusiai, žarna žarną ryja. Žiūri - priešais tokia jauki storuliukė ateina. Sūnus jau trina rankas: -Vau, tėvai, žiūrėk, tai bent skaniai papietausim! Tėvas trinkt bičui per pakaušį: -Tu ką? Kvailas? "Sveikatos" neskaitai? Žinai, kas nuo riebaus maisto būna: cholesterolis, antsvoris... Ir nesvajok! Žingsniuoja žmogėdros toliau. Priešaky - kažkokia džiūsna. -Tėvai, matai? Dabar tau jau tikrai papietausim! Tėvas vėl trinkt sūnui: -Baik juokus! Ši mergužėlė nebent kaulų miltams tinka. Po kiek laiko išneria prieš žmogėdras žavi mergina. Seilė taip ir nutysta abiems: figūrytė - klasiška, krūtinė - poeto svajonė, o kokios rankos, o - kojos, o liemuo! Sultinga, standi, lyg iš pieno plaukusi. Sūnus taip ir sukirbėjo iš nekantrumo: -Na, tėvai, šitai jau tikrai nieko neprikiši. Pats pažiūrėk! Ją tai jau tikrai valgom! Tėvas pasižiūrėjo, smakrą pasikrapštė, ir vėl pykšt! Sūnui per pakaušį: -Kvailas tu, sūnau. Bus kitaip. Šitą gražuolę - namo parsivesime. O namuose pietums - mamą suvalgysime!
Pievoje ganosi didelis bulius. Taikiai sau rupšnoja žalią sultingą žolytę. Pakelia galvą ir staiga mato toli toli baltą rutuliuką. Tas rutuliukas artėja. Bulius net neįžiūrėjo, kad tas baltas daiktas - tai triušiukas. Galų gale pribėgęs prie buliaus Triušiukas suspaudžia kumščius ir pradeda aralinti: - Ej tu, žąsine raguotas, traukis iš kelio, kerti? Bulius ramiai sau nejudėdamas stovi, su visišku abejingumu žiūrėdamas į triušiuką. Triušiukas: - Tai ką, urodas, negirdi? Aš pasakiau, traukis iš kelio, jei nenori, kad per ragus gautum... Bulius nesijudina iš vietos. Triušiukas nenustoja "važiuoti": - Pas tave kas, ausys šūdu užkištos? Jei per 10 sekundžių nepasitrauksi, aš tau kiaušius prispardysiu, ožy tu smirdintis! VIENAS! DU! TRYS!... Bulius iš nuobodulio ramiai sau bezdaliojasi, ir staiga apsisuka į triušiuką užpakaliu ir pavaro viską, kas jau buvo susikaupę, tiesiai ant balto kamuoliuko. Ramiai sau eina į šoną. Praeina 5 minutės, 10 minučių, jau ir musės susirinko prie naujo gardėsio... Galų gale triušiukui pasiseka iškišti galvą iš tos krūvos. Prasivalęs užkimštą snukį, triušiukas vėl pradeda rėkti pavymui: - TAI KĄ!!! PERŠIKAI IŠ BAIMĖS?!