Vyrų vienuolyne atsirado jaunas naujokas ir paskyrė jį prie darbo senus manuskriptus ranka perrašinėti. Padirbėjęs ten kokią savaitę, atėjo jis sykį pas vienuolyno vyresnįjį: -Tėveli, aš pastebėjau kad visi broliai perrašinėja manuskriptus ne iš originalų, bet iš senesnių kopijų. O jei kuris iš jų padarys klaidą, ji pasiliks raštuose amžiams! Abatas ir sako: -Mes originalus labai saugome, nes pats pagalvok - pergamentams po kelis tūkstančius metų. Menkiausia klaida gali padaryti nepataisomą žalą! Ilgai juodu ginčijosi, bet galiausiai vyresnysis nusileido ir pasiuntė jaunesnį brolį į archyvą, kur buvo saugomi originalai. Tas nusileido į požemį, kur buvo saugomi dokumentai ir... dingo! Po savaitės sunerimę vienuoliai nusileidžia jo ieškoti, o tas, vargšelis, daužo galva į stalą ir šaukia: -Ne, ne, ne!!! -Broli, kas nutiko? - Klausia jo vienuoliai. Tas pakelia į juos beprotiškai blizgančias akis ir sušnibžda: -"Celebrate"! Originale buvo parašyta "Celebrate" o ne "Celibate"!
Bobutė pasakoja anūkėlei pasaką: - Prieš daug daug metų, už devynių jūrų, devynių marių buvo karalystė. Toje karalystėje buvo aukso rūmai, aukso rūmuose - krištolo kambarys, krištolo kambaryje - deimantinė lova. Joje miegojo užburta karalaitė. Ją pažadinti galėjo tik princas, kuris ją pabučiuos. Anūkėlė pertraukia senelę: - Ir kaip, pabučiavo, pažadino? Senelė patyli, atsidūsta ir sako: - Ech, anūkėle, žinai, visi jie ožiai, net ir princai... Pragyveno ta karalaitė septyniasdešimt metų, pagimdė šešis vaikus, bet taip ir neatsibudo...
Pavaldiniai ruošiasi boso gimtadieniui. Galvoja, ką gero parašyti į gimtadieninį sveikinimą. Galvoja, galvoja.... Jokios geros mintys nekyla. Taip jiems bemąstant į kambarį užeina firmos adminas. Visi apsidžiaugia: - O, labas, ar galėtum apibūdinti mūsų bosą? - Cha! Kvailas pasikėlęs pedikas! Visi apsidžiaugia: - Puikiai pasakyta! Taip ir parašysim: turintis neeilinį protą, žinantis savo vertę ir neabejingas darbuotojams!
Policininkas Vileniškis paryčiais grįžta namo. Jo ten jau laukia žmona, ginkluota kočėlu. Policininkas ima teisintis: - Na, brangioji, argi nesupranti, kad mano darbe būna tokių sekundžių, kad viską lemia minutės, ir tai tęsiasi valandas...