Kalbasi vyras ir žmona. Vyras sako: - Brangioji, aš norėčiau nuvykti ten, kur dar niekad nebuvau, ir nuveikt tai, ko dar niekad neveikiau. Žmona atsako: - Tai nueik į virtuvę ir išplauk indus.
Pelkė. Skęsta žmogus. Akivaro pakraštyje, šalia didelio krūmo stovi mergaitė. Žiūri. O žmogus jai šaukia: - Mergaite, palenk man šaką, kad galėčiau įsikibti! Mergaitė stovi, tyli... - Mergaite, gal tu kurčia, palenk šaką, aš skęstu!!! Mergaitė stovi, tyli... - Mergaite, gal tu akla, aš gi skęstu, palenk kūmo šaką, kad įsikibčiau!!! Mergaite!!! Būk gera!!! Gelbėk!!! Mergaitė vis stovi ir tyli... Praeina dar kelios minutės ir žmogus paskęsta. Mergaitė dar pastovi, patyli ir sumurma: - Nekurčia aš, ir ne akla. Tingiu tiesiog.
Kalbasi trys draugai: - Aš tai mėgstu mylėtis su jaunomis panelėmis, - sako vienas. - Jos nepatyrusios, joms viskas nauja, įdomu... - O aš tai su moterimis, - sako kitas. - Jos jau patyrusios, viską moka... - O aš tai su senutėmis, - sako trečiasis. - ??? - Jos mano, kad tai jų paskutinis kartas, todėl taip stengiasi, taip stengiasi..
Baltarusijos vidurys, bekraštė gudi giria. Šalia geležinkelio senas medkirtys kerta malkas, ruošiasi žiemai. Iš tolo pasigirsta artėjančio traukinio garsas, o ne už ilgo pasirodo ir jis pats. Pradundant pro šalį atsidaro jo langas ir grakšti moteriška ranka išmeta panaudota ,,Allways" paketą. Pastarasis plasnodamas sparneliais nusklendžia link medkirčio ir šleptelna anam ant peties. Senis pasideda kirvį, nusipurto paketą, atsisėda ant kelmo, susisuka papirosą, godžiai užtraukia ir žvelgdamas ilgesingu žvilgsniu į tolį murma: - Dieve, dieve, tiek metų praėjo... O sužeistuosius vis veža ir veža.