Būsimas parašiutininkas prieš pirmą šuolį klausinėja instruktoriaus: - Sakykite, o jei neišsiskleis nei pagrindinis parašiutas, nei atsarginis, kiek laiko aš skrisiu iki žemės? - Visą likusį gyvenimą.
Siekdamos lygiateisiškumo, Amerikos feministės vietoje žodžio "moteris" siūlo naudoti politkorektiškus pakaitalus: "moteriškos kilmės amerikietis", "feminoamerikietis" ir "vaginalinio kūno sudėjimo amerikietis".
Važiuoja blondinė automobiliu. Staiga sustabdo policininkas. Blondinė atidaro langą, pasisveikina su policininku ir paduoda teises. Staiga policininkas pradeda rašyti baudos lapelį. -Aš juk neviršijau greičio!-ima gintis blondinė. -Na taip, bet važiavote be diržo!- atkerta policininkas. Blondinė pagalvoja.. -Apgailestauju, bet man kelnės nesmunka!
Žodžiu, tokis pošlas anekdotikas. Ir ilgas. Ir ne visiems suprantamas.
Taigis, kartą gyveno toks vyrukas su labai trumpu pimpaliuku. Turejo jis žmoną. O žmona, aišku, buvo baisiai nepatenkinta. Graužė ji vyrą dėl trumpo pimpaliuko baisiau už kokį vėžį. Taigi, vyrukas nuėjo pas daktarą, kažkokių ten mokslų profesorių, ir paprašė jam pimpalą prailginti. Daktaras pasiūlė jam sudalyvauti naujų vaistų bandymo programoje. Ėmė jam maitinti kažkokias tabletes. Po poros savaičių pimpilas ėmė nerealiai greitai augti. Vyrukas patenkintas, jo žmona irgi. Bet... Atsitiko problema. Profesorius numirė. Netikėtai. Ir žuvo visi jo daryti tyrimai. O pas vyruką pimpalas auga kuo toliau, tuo greičiau. Problemos kyla. Per dieną keliasdešimčia centimetrų išauga. Na, vyrukas nutarė nusikirsiti sau pimpilą. Nusikirto kartą, kitą... O pimpilas auga vis greičiau ir greičiau. Na, žodžiu, po mėnesio ar kelių tas vyrukas numirė. Matyt kraujo užkrėtimas kilo dėl nuolatinio kapojimo, ar kažkas panašaus. Palaidojo tą vyruką. Kitą dieną kapinių sargas vaikšto po kapines ir mato: iš kapo lindi didžiulis pimpilas. Na, kapinių sargas pabandė tą pimpilą nupjauti, bet jau kitą dieną iš kapo kyšojo dar keleriopai didesnis. Galų gale, pasitaręs su velionio artimaisiais, kapinių sargas iškasė lavoną, apvertė jį veidu į žemę ir vėl užkasė.
Praėjo keletas metų. Apie tą incidentą visi užmiršo. Tik staiga kilo skandalas. Šalia Baltųjų rūmų, prie pat vartų į Kapitolijaus parkelį, išdygo... Na, patys žinot kas. Amerikiečių žvalgyba buvo sukelta ant kojų. Po mėnesį trukusio tyrimo išsiaiškino, kad pimpilas kiaurai žemės rutulį matyt atkeliauja iš kažkurios Rusijos vietos. Kreipėsi į rusus. Rusai pasiuntė į Ameriką agentą-gruziną. Agentas dingo. Kaip į vandenį. Po kelių mėnesių rusai pasiuntė naują agentą - išsiaiškinti, kur dingo ankstesnis agentas-gruzinas. Atvažiuoja naujasis agentas į Ameriką, ir mato, kad toje vietoje, kur anksčiau buvo varteliai, dabar stovi didžiulis restoranas. Užeina, galvoja, paklausinės pas barmenus, lankytojus, kas ir kaip. Prisėda, užsisako valgyt ir klausia, kas čia per įstaiga, iš kur atsirado ir pan.. O jam atsako - taigi čia prieš kelis mėnesius gruzinas kažkoks šašlykinę įkūrė. Tai vat, tiek pelno gavo, kad dabar jau šašlykų restoraną padarė...
Sankryžoje, kaip jau būna, sustoja 600-inis "mersas". Į jį, vėlgi, kaip būna, įsirėžia "zapukas". Iš "merso" iššoka didelis kampuotas dėdė, apsikarstęs aukso grandinėmis, riestainių dydžio auksiniais žiedais, iš vidinės švarko kišenės išsitraukia plaktuką (irgi auksinį) ir ima juo daužyti "zapukui" per kapotą. Tuo tarpu "zapuko" durelės atsidaro ir iš jo išlipa policininkas:
- Ir ką čia dabar darote?
- Ėėėė... Na... - taria dėdė, - viršininke, bandžiau prisibelsti, paklausti, kiek aš skolingas.