Eina žmogelis į svečius kaime. Užeina į kiemą, o ten iš būdos išlenda šuo ir sako jam: – Sveiks, ar ko nors ieškai? Visi išėję! Žmogelis, išgirdęs kalbantį šunį, praranda sąmonę. Po miinutės atsipeikėja ir klausia: – Tu ką, loti nemoki? – Moku,– atsako šuo.– Paprasčiausiai tavęs gąsdinti nenorėjau.
Senukas užeina pas daktarą: - Man labai skauda koją, gal galit pažiūrėti? Daktaras pažiūri, nieko aiškaus neranda ir taria: - Na, čia jau dėl amžiaus. Teks kentėti... - Daktare, bet juk kita koja nei kiek ne senesnė!
Gydytojų vizitacija psichiatrijos klinikoje: - Šis vargšelis išprotėjo, kai jo mergina ištekėjo už kito. Perėjus į kaimyninę palatą: - O čia laikomas tas kitas…
Į kompiuterių aptarnavimo firmą ateina laiškas: Mansulūžo"space"klavišaspata rkitekąmandaryti? Firma atsako: Tikri_programuotojai_nesinaudo ja_space_klavišu!
Petriukas kamuoja mamą įvairiausiais klausimais. Galų gale motina neiškenčia: - Petriuk, jei tu nuolat manęs klausinėsi, aš pavargsiu ir susirgsiu. Tada atvažiuos daktaras ir aš numirsiu. Ir mane paguldys į karstą, gros liūdna muzika, o paskui didelė juoda mašina nuveš mane į kapus ir palaidos... - Mama, - toliau nerimsta Petriukas, - o aš galėsiu toje mašinoje sėdėti prie vairuotojo?
(P)acientas pas (G)ydytoją: G: - ką skauda? P: - laba diena. G: - seniai prasidėjo? P: - kepenis. G: - ką gėrėt? P: - užvakar. G: - viso gero. P: - stabdžių skystį.
Vėlus vakaras. Programuotojo butas. Atsidaro durys, įeina programuotojo sūnus, užeina į tėvo kambarį ir taria: - Labas, tėti! Tėvas, kažką greitai spausdindamas, nenusisukdamas nuo kompiuterio, paklausia: - Kur buvai? Sūnus: - Armijoje tarnavau, tėti!