Eina trys turistai per dykumą. Išalkę, ištroškę, išsekę. Perlipa per eilinę kopą ir mato - stovi puiki šilkinė palapinė. Iš jos išeina būrys nuostabių merginų, nusiveda turistus pas save, pagirdo, pavalgydina, pamyli. Staiga pasigirsta kanopų dundesys ir prie palapinės prijoja minia arabų su savo šeichu priešaky. Pamatęs turistus, šeichas įsiunta ir pareiškia: - Užmušti jus būtų per maža bausmė! Priversiu jus kankintis visą gyvenimą! Sakykit, kuo kas dirbate! Kuo dirbi tu? (parodo į pirmą turistą) - Policininku... - Gerai, tau peršaus tarpukojį! O kuo dirbi tu? (parodo į antrą turistą) - Gaisrininku... - Gerai, tau tarpukojį pridegins! O tu kuo dirbi? (parodo į trečiąjį) - O aš čiulpinukus pardavinėju...
Sustabdo policininkas vairuotoją, kuris kirto sankryžą degant raudonai: - Laba diena, pareigūnas Petrauskas, jūs važiavot per raudoną šviesą! Prašom parodyti Jūsų dokumentus. Vairuotojas neskubėdamas traukia dokumentus: - Kaltas, pareigūne, kaltas, aš kai išgeriu tai man spalvos maišosi... Policininkas net apšalęs. Šnai ištraukia vairuotoją iš mašinos, nusitempia į patrulių ekipažą ir raportuoja ten sėdinčiam viršilai: - Gerb. viršininke, štai pagavau visiškai girtą vairuotoją už vairo. - Iš ko taip nusprendėte? - O, štai, tegu papučia. Ištraukia alkotesterį, kiša vairuotojui. Tas pučia. Skalė rodo lygiai 0. Policininkas kraipo galvą: - Ė nu, tu stipriau pūsk. Vairuotojas dar kartą pučia - nieko. Policininkas susinervinęs: - Blyn, nieko nesuprantu.... Vairuotojas: - Nu jo... Tu dar pasakyk, kad aš pavyzdžiui per raudoną važiavau...
Eina dvi blondinės ir pamato kažkieno pėdsakus. Viena sako: – Čia prabėgo briedis, – sušunka pirma. – Ne, čia prabėgo šernas, – pertraukė kita. Taip jos ir ginčijosi, kol jų vos nepervažiavo traukinys.
Pas daktarą užeina sena sena senučiukė ir be užuolankų sako: - Daktare, išrašykite man tablečių nuo pastojimo. - Palaukite, bet jums gi jau daugiau kaip 70 metų, jūs tikrai negalite turėti vaikų! - Matote, daktarėli, aš be šių tablečių negaliu užmigti... - Kaip čia taip? - Suprantate, aš tiesiog kiekvieną vakarą įmetu tokią tablečiukęsavo anūkei į apelsinų sultis ir paskui ramiai miegu visą naktį.
Prie ežero kranto sėdi žvejys. Prie jo prieina kažkoks žmogėnas: - Laba diena... - Laba... - Aš jus dažnai čia matau. - Taip, aš čia dažnai žvejoju. - Bet čia juk nėra žuvies! - Hmmm... Prieš porą metų man irgi ėmė kilti tokie įtarimai...