Numirė popiežius. Atsidūrė prie Rojaus vartų, o ten, kaip įprasta, šventas Petras iškart sutinka: - Kas toks, kur eini? - Aš popiežius... - Kas, kas toksai? - Na, popiežius, katalikų bažnyčios galva, buvau Dievo vietininku Žemėje... - Ką? Kokios dar bažnyčios, kai čia dabar, Divo vietininku? Palauk, nueisiu, paklausiu... Šventas Petras nueina pas Dievą, sako: - Čia kažkoks keistuolis į vartus beldžiasi, sako, kad buvo tavo vietininku Žemėje. - Hmmm... Su Žeme neturėjau jokių reikalų, bet ten Jėzus lankėsi, reikia jo paklausti... Pasikviečia Jėzų, papasakoja jam situaciją, tas nustemba, bet nutaria nueiti prie vartų ir pats išsiaiškinti. Po dešimties minučių grįžta, kvatodamas: - Atsimenate, prieš du tūkstančius metų, kai buvau Žemėje, organizavau ten žvejybos mėgėjų būrelį? Tai va, pasirodo, jis egzistuoja iki šiol!!!
Iš reiso sugrįžo du tolimųjų reisų vairuotojai. Sėdi draugų ratelyje ir dalinasi kelionės įspūdžiais: - Nu mes pakeliui paėmėm mergą... Nu merga - kaifas grynas. Mes ja ir po vieną tratinom ir dviese tratinom... Tratinom ten kur įprasta ir ten kur nelabai įprasta... Nu merga!!! Visi klausosi, pagarbiai taip linkčioja. Tada vienas klausia: - Klausykit, o ji ant danties ėmė? - Ant kokio danties??? Mes ją be galvos suradom...
Kartą JAV numetė atomines bombas ant Japonijos miestų. Praėjus pusei šimtmečio, pasaulis pamatė ekonominį Japonijos stebuklą. Tai gal nereikia tos pačios klaidos kartoti su Iranu?
Jauna porelė, neseniai susituokę, praktikuojantys katalikai, o pinigų - šakės, kaip reikia. Vyras ir sako: - Brangioji, teks tau eiti į gatvę passidavinėti. Dievas tau atleis. - Gerai. O kiek man už save prašyti? - Nežinau. Aš su tuo nebuvau susidūręs. Klientai patys žinos, tik pasiklausk. Na, ir išėjo vakare, apsirengusi savo geriausiais drabužiais. Paryčiais grįžta ir virtuvėje ant stalo iškrato visą savo uždarbį - 150 Lt ir 75 ct. Vyras: - Ką, koks kiaulė išdrįso duoti tau tuos 75 centus? - Visi jie tokie kiaulės.